Šunų cukrinis diabetas
Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, kuri sutrikdo angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą organizme, dėl absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo. Pagrindinė šios ligos atsiradimo priežastis yra, kai kasa nebegamina insulino arba organizmas nebepasisavina gliukozės. Normalus šuns gliukozės kiekis kraujyje yra 3,9 – 5,0 mmol/l, sergant cukriniu diabetu gliukozės kiekis kraujyje būna 5 -7 mmol/l ir daugiau. Labiausiai linkę sirgti cukriniu diabetu šių veislių šunys: auksaspalviai retriveriai, vokiečių aviganiai, miniatiūriniai šnauceriai, vokiečių špicai ir pudeliai. Dažniausiai ši liga pasireiškia vidutinio amžiaus ir senesniems (7-9 m.) šunims, kadangi sutrinka antidiurezinio hormono funkcionavimas.
Cukrinis diabetas yra dviejų tipų:
- I tipo – tai absoliutus insulino trūkumas. Jis gali būti idiopatinės kilmės, kuomet nežinoma ligos atsiradimo priežastis arba dėl autoimuninio proceso sukelto kasos beta ląstelių suirimo. Būtent šios beta ląstelės ir gamina insuliną.
- II tipo – tai santykinis insulino trūkumas organizme, kada kasa gamina insuliną, tačiau dėl pakitusių beta ląstelių apykaitos, neįsisavinamas insulinas.
Insulinas – anabolinis hormonas, kuris skatina baltymų, riebalų, angliavandenių ir nukleininių rūgščių biosintezę. Jis skatina gliukozės patekimą į ląsteles. Todėl sutrikus jo gamybai, ląstelės neaprūpinamos gliukoze, todėl ji kaupiasi kraujyje ir išsivysto hiperglikemija bei padidėja cukraus kiekis šlapime. Gyvūnas pradeda labai daug lakti bei šlapintis, vystosi dehidratacija.
Kai gyvūnas suserga cukriniu diabetu, pažeidžiamas visas organizmas. Padažnėja infekcinių ligų susirgimai, o vėliau pasireiškia ir neurologiniai požymiai. Sergančių cukriniu diabetu gyvūnų kepenys būna padidėjusios.
Cukrinio diabeto požymiai:
- Troškulys
- Padažnėjęs šlapinimasis
- Dehidratacija
- Mieguistumas
- Apetito stoka
- Vėmimas
- Silpnumas
- Katarakta
- Prasta kailio būklė
- Pasikartojančios infekcijos
- Koma
Gydymas ir mityba
Cukrinio diabeto gydymui naudojamas insulinas. Jis leidžiamas po oda, kad lėčiau pasisavintų ir ilgiau veiktų. Insulino dozės kiekvienam gyvūnui skiriamos individualiai. Vieniems užtenka vienos injekcijos per dieną, kitiems reikia dviejų. Dažniausiai insulinas leidžiamas gyvūnui pradėjus 20 min. po šėrimo. Jei gyvūnas neturi apetito, vadinasi insulino dozę reikia sumažinti, kadangi per didelis insulino kiekis organizme gali padaryti rimtų pasekmių. Su insulinu reikia elgtis labai atsargiai, jo negalima užšaldyti, kaitinti ar purtyti.
Sergantiems cukriniu diabetu reikia ne tik naudoti insulino injekcijas, bet ir sureguliuoti gyvūno racioną bei fizinį aktyvumą. Dažniausiai veterinarijos gydytojai rekomenduoja šerti gyvūnus tik specialiai diabetikams skirtu pašaru. Nerekomenduojama duoti naminio maisto. Geriausiai gyvūną šerti mažomis dozėmis ir tuo pačiu laiku, gyvūnas visada turi turėti pakankamą kiekį vandens.
Cukrinis diabetas – nepagydoma liga, tačiau laiku diagnozavus šią ligą ir pradėjus gydymą, Jūsų augintinis gali gyventi pilnavertį ir ilgą gyvenimą.